Senbernaras
Veislė | Senbernaras |
Kiti vardai | St. Bernhardshund, Bernhardiner, Alpine Mastiff (archaic),Saint, Saint Bernard |
Kilmės šalis | Italija / Šveicarija |
Dydis | Labai didelių šunų veislės |
Veislės grupė | Darbiniai šunys, sarginiai šunys |
Ilgaamžiškumas | 8 - 10 metų |
Temperamentas | draugiškas, guvus, ramus, sargus, švelnus |
Ūgis | Patinas: 70–90 cm Patelė: 65–80 cm |
Svoris | 64–120 kg |
Kailio spalva | Rausvas, rudai margas, Rusvai gelsvos spalvos, Rausvas su ruda mantija, Rausvas su rudais taškais, Raudonas ir baltas |
Šuniuko kaina | 970 - 1460 EUR |
Hipoalerginis | ne |
Veislės charakteristika
Senbernaras teisėtai yra laikomas XXL dydžio šunimi. Viskas, ko jam reikia, turi būti 1–3 numeriais didesni negu kitų veislių šunų. Antkaklis, krepšys, narvelis, kuriame šuo būna, kol užauga, kasdienis ėdalo kiekis, šuns vieta namuose ir automobilyje – viskas, kas priklauso senbernarui, yra milžiniško dydžio. Aišku, ir išmatų krūva, ir seilių siūlai, ir balso diapazonas. Visi šeimos nariai prieš pargabendami į namus patį mieliausią pasaulyje šuniuką, kurį labai norisi glamonėti, tai turi nuodugniai apsvarstyti!
Su keliautojų prieglaudos šunimi, kuris prieš 200 metų Šveicarijoje lydėdavo kalnų vedlius ir ieškodavo dingusiųjų kalnuose, šiandieninis senbernaras beveik neturi nieko bendra.
Kailis ir spalva
Senbernaro spalva ir plaukas: baltas ir rusvas arba geltonas, arba rusvas su baltais lopais. Plaukai anksčiau būdavę labai pasišiaušę, dabar dažniausiai ilgi.
Sudėjimas
Šuns aukštis ties gogu: patino – ne mažiau kaip 70 cm, patelės – ne mažiau kaip 65 cm (dažniausiai daug aukštesnės, aukščiui ribų nėra, kol negadina bendro harmoningo vaizdo).
Senbernaro ūgis ir forma: 70–80 kg, labai didelis, galingas, ausys vidutinio dydžio nulėpusios, uodega ilga.
Anksčiau šunys buvo bent 25–30 kg lengvesni. Be to, jie buvo trumpaplaukiai, nes prie ilgo kailio greitai prilimpa sniego gniužulai, kurie trukdytų šuniui laisvai judėti. Tačiau, tie senbernarai, kurie užkariavo viso pasaulio simpatijas, buvo ilgaplaukiai. D.Britanijoje buvo išvesti dabartinio dydžio ir masės senbernarai. Garsiąją romo statinaitę senbernarai šiandien nešioja tik kaip madingą aksesuarą. Pagal polinkį senbernarai yra gelbėjimo ir sniego lavinų šunys, bet juos panaudoti katastrofos ištiktose vietose neįmanoma dėl jų masės: kiltų per didelis pavojus jiems patiems įlūžti, o dėl jų anatomijos šiems šunims būtų per sunku vikriai apieškoti ankštokas vietas.
Savaime suprantama, kad auginant tokį šunį reikia turėti pakankamai fizinių jėgų! Senbernaro negalima laikyti bute, nes jam reikia daug vietos, jis nepakelia karščio.
Deja, senbernarai neilgaamžiai. Veisiant senbernarus reikia atsižvelgti, ar jų tėvai nesirgo sąnarių ligomis, be to dažnos širdies ir kraujagyslių ligos.
Teko skaityti, kad senbernarui ir niūfaundlendui reikia du kartus mėsos per parą! Tai absurdiška neteisybė. Senbernarai, kurie dirba kalnuose, mėsą gauna tik šuniuko amžiuje. Vėliau pratinami prie vegetariško maisto. Taip maitinti juos galima ir mūsų sąlygomis. Nors jie yra dideli, suėda gana mažai: iš viso 1-1,5 kg. maisto per dieną.
Temperamentas
Šiandien senbernaras visų pirma yra šeimos šuo, kuris vertina reguliarią aktyvią bet ne per daug karštligišką veiklą, bet taip pat mėgsta ilgas pogulio ir ramybės pertraukas namuose. Vaikus myli tik tuo atveju, jei su jais kartu užauga. Tada „savo” vaikus jis saugo taip patikimai, kad svetimi nuo jo net turi gintis! Agresyvus senbernaras yra pavojingas gyvybei. Todėl labai svarbu jį įtraukti į bendruomenę ir nuosekliai auklėti. Šis šuo patikimas, malonus akiai, geras vaikų draugas.
Užverstus sniegu žmones senbernarai užuodžia po 3 metrų sniego sluoksniu. Labai vertinamas jų sugebėjimas apie sniego pūgos pradžią pranešti prieš 20-40 min. Artėjant darganai jie pasidaro neramūs.
Senbernaras – patikimas sarginis ir apsaugos šuo, skirtas ilgam ir visapusiškam bendravimui, ėda daug, kailį reikia rūpestingai prižiūrėti. Daugybė žmonių, kitados panorusių įveikti Šv.Bernardo perėją Alpėse, už savo gyvybę turėjo būti dėkingi senbernarams. Kai pavojingoje kelionėje užklupdavo sniego audros, rūkas, griūtys, kai žmonės išsekdavo ir pasiklysdavo, šie protingi, stiprūs šunys su pririštu prie kaklo vyno buteliu, dažnai būdavo vienintelis tokių keleivių išsigelbėjimas. Šiandien juos kalnuose atstoja moderni technika. O senbernarai tapo patikimais žmonių namų sargais. Senbernaras – mėgstąs vaikus, ramus sarginis ir apsaugos šuo, skirtas ilgam, pastoviam bendravimui. Senbernaro savybės: patikimas, ramus, labai mėgsta vaikus, neplėšikauja, neloja, jautrus karščiams.
Senbernaras - šuns vardai
Vardai patinui | Vardai patelei |
01 . Viliukas | Nolbea |
02 . Šepas | Pinba |
03 . Sitis | Dafnė |
04 . Balto | Akita |
05 . Tikas | Sherry |
06 . Odis | Saule |
07 . Hixas | Mazge |
08 . Morzis | Shania |
09 . Merzas | Alkaida |
10 . Dolis | Otava |
Įdomybės
FCI Nr. 61/2.2
Kilmės šalis: Šveicarija.
Mėnesio ėdalo išlaidos – 100–125 eurai.
Gyvenimo trukmė – maždaug 8 metai.
Šuniuko kaina – 750–900 eurų.