Vokiečių mažasis spanielis (mažasis miunsterlenderis)

Vokiečių mažasis spanielis dar vadinamas mažuoju miunsterlenderiu. Ši šunų veislė pas mus mažai žinoma. Lietuvoje jie buvo tik pradedami veisti apie 1970 metus. Savo tėvynėje Vokietijoje šie universalūs šunys nėra reti.  

Mažojo miunsterlenderio spalva ir plaukas: baltas su rudais lopais arba rudu „apsiaustu“, pasitaiko ir baltai rudas arba rūko spalvos. Plaukai vidutinio ilgio, nežymiai banguoti, su tankia povilne.  

Vokiečių mažojo spanielio ūgis ir forma: nuo 46 iki 56 cm, vidutinio dydžio, stiprus, elegantiškas, liemuo ilgas, galva kilnios formos, ausys ilgos nulėpusios, uodega vos riesta, su puikia „vėliava“.  Jie, palyginti, mažo ūgio, gana dailios išvaizdos. Mažieji miunsterlenderiai turi puošnią, ilgą, su nuokara uodegą. Didesnę nuokarą turi šunys patinai, kalės – mažesnę.  

Mažasis miunsterlenderis – ne tik puikus medžioklinis šuo, bet ir budrus, prieraišus namų ir iškylų bičiulis, tai mėgiamas šuo. Mažojo miunsterlenderio savybės: nuovokus, meilus, ištvermingas, gerai seka pėdsakus ir vėžes, mėgsta aportavimą, budrus.  
Vokietijoje su šiais šunimis medžiojami ir žvėrys, ir paukščiai. Tiesa, pirmaisiais metais į kiškių medžioklę jų vestis nepatartina. Mat šuo gali pradėti nebejausti skirtumo tarp paukščio ir žvėries. Iš pradžių jie mokomi, kaip paukštiniai šunys. Nors šie šunys poplaukio ir neturi, bet šalčiui yra atsparūs. Galima laikyti ir lauke.